Oi tas studentiškas gyvenimas.. Ir ko tik neprisigalvoji būdamas „jaunas ir kvailas“ kaip pasakytų senoliai... O tu va – gyveni ir esi tuo patenkintas, ir visiškai nesvarbu, kas ką sako, kas ką daro ir kad pasišiaušia plaukai mamai, kai pasakai, kad pusmečiui palieki ją ir išvažiuoji į Belgiją :).
O važiuoti tikrai verta, verta pamatyti, kaip gyvena kiti, galbūt ne visiškai tokie patys, kaip mes: protingesni, kvailesni.. bet koks gi skirtumas? Taigi, į Belgiją vertėtų važiuoti tiems, kurie nesitiki pailsėti miško paunksmėje. Čia miškų nėra... Gali skersai išilgai pervažiuoti visą šalį traukiniu (o šitai tikrai patogu, nes susisiekimas geležinkeliu užtikrintas net ir į mažiausius miestelius) tačiau viskas, ką pamatysi – miestai, miesteliai, kaimeliai, šen bei ten laukai ir jose ramiai besiganančios karvės ar avys... na ir nereikia stebėtis.. juk šalyje, plotu beveik sulyginamai su Lietuva gyvena trigubai daugiau žmonių nei čia, gimtojoje mūsų šalyje.
Tačiau patys belgai dėl to visiškai nesijaudina. Tokių, savo šalimi besididžiuojančių žmonių, dar reiktų gerokai paieškoti: Nėra miškų? Na ką padarysi.. užtat mes turim parkų!... O alus! Nesvarbu, kad atvykę lietuviai manė esantys iš šalies, kur alus vos ne nacionalinis gėrimas..
O jūs tik pasižiūrėkite čia: rūšių kokių tik nori: Heineken, Jupiler, Budweiser, Kryk‘as (aišku, čia tikri alaus mėgėjai paprieštarautų: koks dar alus – parūgusios vyšnių sultys).. ir dar 300 tradicinio alaus rūšių... Va čia mes ir susimąstom, ar tikrai esame krepšinio ir alaus šalis...
Aišku, į Belgiją verta važiuoti ir ne tik alaus išragauti. Tokių širdžiai mielų miestelių retai kur pamatysi... Nekalbu apie Briuselį, tačiau tokie miesteliai, kaip Brugge, Aalst, Ghent.... Vaikščiok ir džiaukis...
Tokia ramybė, pirmas įspūdis apsilankius juose – gerokai padidintas Vilniaus senamiestis, tačiau geriau įsižiūrėjus, čia netgi dar gražiau, turbūt nė vienam belgų architektui nekiltų mintis miestelio centre pastatyti stiklinį dangoraižį, ir nesvarbu, kad tas miestelis – trečias pagal dydį Belgijoje.
Čia stengiamasi išlaikyti, kaip patys belgai pasakytų „miesto dvasią“, ir reiktų pažymėti, kad jiems tai puikiai sekasi. Ir žinoma parkai – atokvėpio kampeliai... Aišku, tūlas lietuvis, pripratęs prie miškingo kraštovaizdžio, pamatęs tris medžius ir žolės kuokštelius tarp jų, sunkai pavadintų parku, bet čia žmonės renkasi pasėdėti, pasivaikščioti, pabendrauti ir, žinoma, pasportuoti.
Turbūt visiškai nesvarbu, kuriuo paros ar metų laiku čia užklysi – bėgikų visuomet atrasi :). O dviračiai! Gali pamanyti, kad dviračio stovėjimo aikštelėm čia skiriama daugiau vietos nei mašinų.. ir vis tiek jų visur pilna: prirakintų, šiaip pastatytų, gulinčių, važiuojančių, jau visiškai metalo laužą primenančių ir iš tolo geltonai šviečiančių (šitie paprastai išnuomoti).
Taigi, vietoje baigiamojo žodžio arba moralo reiktų pasakyti: jei tik atsiras galimybė keliauti centrine Europa, būtinai užsukite į Belgiją.. O jei užsuksite į Belgiją, nešaukite tiesiu taikymu į Briuselį, sustokite ir kur nors šalia – tikrai nenusivilsite :)