Ką gi šiuo metu mano du kompanjonai mėgaujasi šlamštmaisčiu urger Kinge Dublino oro uoste... Iki skrydžio pora valandų, tad neturiu, ką veikti. Tad rašau - vis tiek ansčiu ar vėliau rašysiu...
Mano gimtadienis kovo 17 dieną, tokiu metu vyksta ir viena didžiausių Airijos nacionalinių švenčių - Šv. Patriko diena. Šitas čiuvas juos atvedė į katalikybę ir jie kažkodėl dėl to labai džiaugiasi,,, Kad ir kaip ten bebūtų aš su dviem savo gyvenimo vyrais (vaikinu ir pusbroliu) nusprendėm prasinešti pro Airiją. Naudojomės couchsurfing,org pagalba ieškodaiesi,kur gyventi (jei dar nesat šitos bendruomenės narys tai nelabai ir keliautojas esat - nebent labai jau pinigų pertekęs).Mums pavyko susirasti nakvyne mielame miestelyje Naas (tariasi Na-ys) netoli Dublino. Mūsų "hostas" (šeimininkas) būtų linksmas velnių priėdęs lenkas Michal. Šaunus žmogus - jau atsikvietėm į Lietuvą kajakais Ignalinos ežerais pasiplaukiot :)) Geras tas jo minėtas "lenkiškas svetingumas" - pasitko mus su dėže alaus :D Prisigėrėm, prisijuokėm ir numigę kelias valandas su bendrai išsinuomota mašina iškeliavom į vakarinę Airijos pakrantę, Dingle pusiasalį. Rojus žemėje. Pakrantė uolėta ir atšiauri, tačiau ten pamačiau vienus gražiausių savo gvvenime matytų vaizdų. Dingle yra turistinis-žvejų miestelis, o nuo juo eina tarsi kilpa kelias aplink visą pusiasąlį prie pakrantės. Labai žavu. Nors geriausia Airija grožėtis nuo gegužės, na, bet ir dabar ten pakankamai (nors ir ne taip sodriai) žalia.
Prasivažinėję, prasivaikščioję visą dieną nuėjome į savo pigų hostelį (beje, jei klausia iš kur, tai sakyti, jog esi iš Lietuvos ar Lenkijos gerai - tada bus šiokia tokia nuolaida :) Kaip sakė Michal, jies supranta keliautojus, kad ten ekonominė padėtis ne kokia ;) Taigi pervargę smigome kelioms valandoms ir vos atsikėlėmė po valandos, kad pradėtume savo vakaro programą. Pubas "su gyva airiška muzika kiekvieną vakarą".
Keistas dalykas tas pubas - įdomių vaizdų galima prisižiūrėt - vienos merginos su čebatais ir džinsais, kitos su be proto aukštais aukštakulniais ir išsipusčiusios... Ateina šeimom - kone trys kartos ir visi geria alų. Gal todėl airiai pakankamai,,,"pilnoki". Gėrėm Guinness ir Murphy - dvi iš trijų airiškų alaus rūšių (dar yra Beamish).
;;;;;(bus daugiau)
...Jau dabar daugiau...
Taigi tas pubas vadinosi Small Bridge. Man patinka airiška muzika, man patinka, kad airiai visada nusigeria, man patinka jų alus, bet man nepatinka, kad jų dauguma turi "alaus pilvukus" :) Kas dėl muzikos, tai aš mielai klausiausi visą vakarą, nors mano pusbrolis kartojo, kad tai ta payi daina tik tempas skiriasi. Gali būti - aš nei klausos turiu, nei visai blaiva ir budri buvau :P Airių muzika tapo mūsų kelionės folkloru - tik išgirstam airišką muziką ir kas nors "Oh, it's our favourite song!" ir tiesiog neina išsilaikyti nesijuokus :P Man patinka tie dalykai, kuriuos supranta tik keletas "slapto klubo narių" :)
Cliffs of Moher
Ryte vargais negalais atsikėlėm. Laukė kelias link Moher uolų (Cliffs of Moher) Lahinch apylinkėse. Michal - tikra mašina, jis vėl vairavo, juokavo, nors gėrė daugiausiai, o miegojo mažiausiai :) Nerealus vaikinukas. Po trijų ar keturių valandų pamačiau kai ką nuostabaus - uolos nuostabios. Mano nuotraukos tikrai nė iš tolo neatspindi erdvės gylio ir spalvų, ir tikrai neužfiksavo smarkaus vėjo ir bangų dūžimo į kranto akmenis. Dieviška vieta. Atrodo, kad vien ten galėjau išpyškinti savo foto atminties kortelę :) Beje, nuo tų uolų dažnai žmonės nukrenta, nes ten aukšti skardžiai, slidoka, vėjas stiprus, o jei dar kas netyčia kokį bokalą alaus išgėręs... Paprastiems turistams ten negalima, jie tik ateina prie apžvalgos aikštelės tvoros, pafotografuoja ir išvažiuoja. Mes darėm kitaip ;) Ėjom skardžiu iki bokšto, tada perlindom oer turistus sustabdančią tvorą (keistai atrodėm) ir pasidžiaugėm, kad mes matėm kur kas daugiau gražesnių dalykų. Turistai nė pusės grožio nemato! :) JOKIŲ KELIONIŲ AGENTŪRŲ! Keliauti tik savarankiškai!
Atkeliavom į Naas, Michal išėjo į darbą, o mes į pubus. Buvo likę pinigų vos po vieną bokalą alaus, na, bet kaip esminiu airių kultūros akcentu neasimėgausi,,, Išleidom Guinness. Pats Naas miestelis labai "kompaktiškas", jaukus ir mielas. Vakarais pilnas įkaušusių airių ir tokių pat turistų :)
Dublinas
Atsisveikinom su Michal ir pradėjom tyrinėti Dubliną. Nieko ypatingo, bet vis tiek jauku. Airijos miesteliai dažniausiai jaukūs. Truputį palijo, bet jau kažkaip nerūpėjo. Daug bažnyčių iš pilko akmens. Daug įvairių tautybių žmonių. Daug turistų. Daug hostelių, kur gyvena turistai :) Be išankstinės registracijos galima rasti net už penkiolika eurų, jei tik sutinki gyventi su tuntu nepažįstamų kitų žmonių viename kambaryje :) O ką - štai kur prasideda draugystės su naujais žmonėmis ;) Visgi mes nakvoti nelikome - turėjome aplankyti rytinę pakrantę.
Arklow
Arklow - štai kitas mūsų kelionės taškas. Turėjome nakvynę pas vaikino buvusį klasioką. Plikas lietuvis su treningais , nesuprantantis kam vyras turi naudoti šukas - jis net pamiršęs, kaip jas rankose laikyti, nes nuo dešimtos klasės plikas ;) Skamba žinau kaip :P bet iš tikro jis su savo mergina rusų kilmės latve mus priėmė labai svetingai. Ir net keista, bet man labai patiko. Toks gerietis ir visai nekvailas (gal tik su kitokiu požiūriu į tam tikrus dalykus). Žodžiu, paliko geranoriško ir nuoširdaus žmogaus įspūdį :P :) Dar nuvežė mus į prieplauką ir į Šiaurės jūros pakrantę. pasivaikščiojom, paplepėjom ir vos nepavėlavom į autobusą į Dubliną. tada būtų buvę NE kas... Bet nepavėlavom, užtat pykau ant savo vaikino, kodėlgi jis turėjo rinktis šokoladus kokia dvidešimt minučių!
Per savo kelionę aplankėm vakarinę pakrantę, sostinę ir rytinę pakrantę. Man labai patiko. Nenorėjau išskristi ir noriu sugrįžti. Aišku, šalis turi savų "čiūdų", na, bet... :) Kas jų neturi.