Po ilgų, ne vieną savaitę trukusių pasiruošimų, planavimų, viešbučių rezervacijų ir lankytinų vietų atrankų, išaušo ilgai lauktasis rytas. Kiaulystės dėsnio išvengta, aišku, nebuvo, kadangi dėl įvairių force majeure (dar žinomų, kaip sumuštinių gamyba ir lagaminų pakavimas) miegot atsigulėm tik 1 valandą nakties, o 2.45 jau skambėjo žadintuvas. Žavinga. Bet nieko baisaus, užteks ir pusantros valandos miego, juk iki sekančios nakvynės – viso labo 1200 km kurių didžioji dalis – per kaip visada nepakartojamą Lenkiją J Pirmas prie vairo sėdo Evaldas,kartu su juo – Edita, 3.30 į mašiną sėdo Artūras su Vaida, ir prasidėjo… masinis miegojimas J Pirmasis reikšmingas įvykis buvo Varšuva, tiksliau, už Varšuvos įsikūręs prekybcentris, kuriame kaip ir dera prisipirkom maisto pusei kelionės (na gerai, ne pusei, bet tikrai nemažai) – visgi Lenkija, visgi ženkliai pigiau.. Pravažiavus dar gabalėlį kelio už Varšuvos, Edita persėdo prie vairo ir nudragino pirmyn Berlyno kryptim. Štai čia ir išlenda pirmasis kelionės praktinis patarimas : jei tik galit ir turit galimybę, planuokit maršrutą pro Poznanę, užuot važiavę kitomis kryptimis – naujas, labai tvarkingas ir tikrai geras greitkelis yra tiesiog kitoje svorio kategorijoje lyginant su kitais Lenkijos keliais. Be didesnių nuotykių privažiavom Vokietijos sieną, įsilindom į autobahn’ą ir nulėkėm link Magdeburgo, šalia kurio buvo rezervuotas pirmasis viešbutis. Neskaitant nedidelio nesusipratimo, kurio pagrindinė dalyvė buvo Raselė, civilizuotame pasaulyje dar žinoma kaip “TomTom GPS navigacijos sistema”, kuri niekaip negalėjo nuspęsti, pro kur geriausia privažiuoti viešbutį ir galų gale pradėjo paišyt aštuoniukes, už ką buvo negailestingai išjungta, kelionė buvo gan monotoniška ir neįspūdinga, ir likusi trijulė, be nuo Vokietijos sienos vairą perėmusio Artūro gelbėjosi nuo monotonijos kaip išmano, o paprasčiau ir aiškiau šnekant, vartodami “Piwo o smaku jablkowym” kurio apdairiai buvom prigriebę dar Varšuvoj. Na, bet galų gale privažiavom viešbutį (vietos laiku tai buvo apie 6 vakaro, Lietuvos laiku – apie 7, vadinasi, 1200 km įveikėm per ~16 valandų ; įvertinus, kad porą valandų praleidom prekybcentryje, rezultatas visai neblogas). Viešbutis pasitaikė visai neblogas, tiesa sakant, tai turbūt buvo geriausias viešbutis visoje kelionėje – 4 žvaigždučių “NH” tinklo gigantas, iš kurio ~120 numerių užimti, įskaitant du mūsų numerius, buvo gal 4 ar 5. Čia pirma kartą praktiškai įvertinom ir labai pasidžiaugėm, kad visas nakvynes iš anksto ir tikrai gerom, akcijinėm kainom užsisakėm per www.booking.com , nes visas šitas gėris mums kainavo po 29 Eurus už numerį. Kadangi kelionė vistik išvargino mus, be jokių vakarojimų suėjom į kambarius ir išlūžom, sutarę, kad ryte kelsimės apie 10 val.