Septinta diena (Devils Tower – Yellowstone National Park) / JAV /
Pasirodo ir mašinoje galima miegoti. Aišku priekinė sėdynė ne tas pats kas patogi lova viešbutyje, bet iš bėdos miegoti galima. Po tokios įdomios nakties sėdom į mašiną ir tęsėm savo įspūdžių pilną kelionę. Per pusvalandį pasiekėm Devils Tower. Tai didelė uola, stūksanti ant kalvos. Didelė, keistesnės išvaizdos negu kitos, lygiais lyg nuskaptuotais kraštais. Senais laikais indėnai garbino šią uolą ir laikė ją šventa. Ar dabar jie ją tebegarbina nieks nežino.
Kaip dauguma turbūt žinote keliai Amerikoje yra nuostabūs. Platūs, švarūs, be duobių. Vairuotojų pasaka tiesiog. Dėl šių priežasčių taip ir norisi jais švilpt su vėjeliu. Su vėjeliu švilpėme ir mes, kol iš galo pamatėm mirgančius policijos švyturėlius. Nieko kito neliko tik sustoti šalikelėje. Atidarėm langelį, krapštom dokumentus ir laukiam. Prie langelio priėjo pareigūnė.(!) Prisistatė šypsodamasi, bet ne klastingai kaip Lietuvos agurkėliai, o draugiškai. Paklausė kur važiuojam, iš kur esam, ar žinom koks yra leistinas greitis. Pasakė, kad greitį viršijome 15 mylių į valandą. Ir kad už tai gresia 90$ bauda, bet iškart nuramino, jog tokios didelės baudos mums neskirs, nes esam turistai todėl aišku, kad ir taip turim didelių kelionės išlaidų. Todėl pasiūlė (būtent pasiūlė) forminti, kad greitį viršijome tik dešimčia mylių ir skirti 70$ baudą. Mes be abejo sutikom. Tada pareigūnė paklausė ar turim šią sumą susimokėti iškart. Mes tai turim, bet pasirodo, kad šią sumą reikia susimokėti be grąžos. Bėda. Nes be šūsnies šimtabanknočių, mes turim tik menkus 39$. Bet šios pareigūnės atrodo iš vėžių nieks negali išmušti ir ji net nemirktelėjusi pasiūlė užfiksuoti tik penkių mylių į valandą viršytą greitį ir skirti tik 15$ baudą!!! Mes žinoma daug nesiginčijom ir pritarėm jos siūlymui. J Visa kita tebuvo tik formalumas. Moteris užpildė blankelį, paėmė kuklią 15$ sumelę, palinkėjo gero kelio, ir mus, be galo laimingus, paleido savais keliais. Vienintelis dalykas dėl ko buvo gaila, kad tai Amerika ir kad Lietuvoje deja tokių stebuklų nebūna.
Kelionė tesėsi toliau, tik dėl visiems suprantamų priežasčių, šiek tiek mažesniu tempu. Pagaliau privažiavome mūsų tos dienos tikslą – Yellowstone nacionalinį parką. Tik įvažiavus į parką jis patvirtino faktą, kad yra vienas iš gražiausių parkų Amerikoje. Kitaip ir būti negali, kai važiuojant serpantininiu keliuku per snieguotus kalnus 3 kilometrų aukštyje, aplinkui atsiveria vaizdas į nuostabius ežerus, miškuotas vietoves. Nuo kalnų sruvena sraunūs ištirpusio sniego upeliukai. Šalikelėje iš žemės gelmių veržiasi garas, aplinkui ganosi laukiniai bizonai. Tris kartus prieš pat nosį ant kelio buvo išlėkusios stirnos. Vaizdas nerealus.
Nors jau vakarėjo ir reikėjo ieškoti nakvynės, bet dėl nuostabių vaizdų gausos mes niekur neskubėjom ir vis sustodami šalikelėse stengėmės viską nufotografuoti. Ir kai pagaliau mes suvokėm, kad jau metas paskubėti, buvo per vėlu. Atvažiavę į vieną didesnių parko poilsiaviečių buvom nemaloniai informuoti, kad laisvų vietų nakvynei niekur nėra. Kadangi jau buvo beveik sutemę mes nutarėme nerizikuoti naktį važinėtis neapšviestais kalnų keliukais ir pasilikome poilsiavietės aikštelėje, taip antrą naktį iš eilės miegojome mašinoje. Ir dar kartą džiaugėmės savo šauniąja mašinyte.
Nuvažiuota 710 kilometrų.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.