Dešimta diena (Blanding – Page) / JAV / Page
Nuo pačio ryto nekantravom, nes laukė apsilankymas Grand kanjone. Išlėkę iš Blanding miestelio, kaip visada pasikeisdami, vairavom Didžiojo kanjono link. Pakeliui mūsų laukė ir Monument Valley. Privažiavę šio slėnio reindžerių būdelę sužinojom, jog mūsų metinis leidimas į JAV nacionalinius parkus čia negalioja, todėl teko pirkti bilietus – kaina suaugusiam 5$.
Apsilankymo Monument Valley labai laukėme, nes visur buvom girdėję tik labai gerų atsiliepimų. Bet likome šiek tiek nusivylę. Ir ne todėl, kad ten nėra ką pamatyti. Paprasčiausiai po apsilankymo Arches nacionaliniame parke Monument Valley nebeatrodo kažkuo ypatingas. Viskas atrodo jau kažkur matyta. Tuo labiau, kad ir pačių apžiūros objektų yra žymiai mažiau negu Arches parke. Plius pats keliavimo būdas po Monument Valley slėnį yra nežavintis. Tenka kratytis per duobėtą, neasfaltuotą žvirkelį, stengiantis išvengti susidūrimo su kitomis mašinomis, kurios taip pat bando išlaviruuoti tarp duobių. Vargšė mūsų Sonata, negana to, kad ir taip jos niekaip nenuprausiam nuo aplipusių musių ir vabalų, išsitėškusių važiuojant, dar visa gerai atsikratė ir apdulkėjo. Na bet mes jai atsilyginsime vėliau už patirtus sunkumus. Taip šiek tiek nusivylę keliavome toliau tikėdamiesi, kad nutaiką praskaidrins Grand Kanjonas.
Ir štai pagaliau 10 kelionės dieną mes atvažiuojame link vieno iš pasaulio gamtos stebuklų. Iškart pravažiavę reindžerių būdelę pasiekėm pirmąjį apžvalgos tašką, kuris taip ir vadinasi – pirmasis žvilgsnis į kanjoną. Pastatę mašiną griebėm fotoaparatą ir skubėjom link apžvalgos aikštelės. Ir pagaliau savo akimis mes žvelgiam į JĮ. Žvelgiam ne į nuotrauką, ne į TV ekraną ar kompiuterio monitorių, o į realų vaizdą. Sunku tuo patikėti, bet tai tiesa. Pirma kilusi mintis pažvelgus į kanjoną, turbūt kaip ir visų žmonių yra – koks dydis!!! Pavadinimas atitinka realybę. Jis driekiasi į visas puses kur bepažvelgsi. Gaila, bet kolkas dar nesukurtas toks fotoaparatas, kuris pajėgtų perteikti tą didybę, tuos matmenis. Tokius vaizdus svarbiausia išsaugot atmintyje, nes nuotraukos yra tik blausus realybės šešėlis.
Po pirmo apžvalgos punkto po truputį judėjom toliau, vis stabčiodami pasigrožėti naujai atsiveriančiais vaizdais. Taip per kelias valandas pasiekėm maršruto galą. Tiksliai nežinom kiek per tą laiką padarėm nuotraukų, bet jų buvo daug. Nors mes ir suvokiam, kad nedaug ką užfiksuosim nuotraukose, bet juk nefotografuoti neįmanoma. Dėl bent kiek gražesnio kadro eini, karstaisi ant akmenų, sėdies ant skardžio krašto. Darai bet ką ir tik gerokai vėliau suvoki kaip rizikavai. Bet būdamas prie kanjono apie tai negalvoji, tai galima pavadinti Didžiojo kanjono fenomenu. Juk matydamas tokią didybę pats pasijunti daug didesnis, galingesnis. Kanjonas suteikė daug emocijų. Jų prisisėmę sėdom į mašiną ir pajudėjom link Page miestelio. Per daug neliūdėjom palikdami šią vietą, nes ryt mūsų laukia dar vienas susitikimas su juo, tik jau iš šiaurinės dalies.
Per pora valandų pasiekę Page miestelį buvom nemaloniai nustebinti. Pasirodo, kad tarp kokių 30 miestelio viešbučių ir motelių nėra nei vienos laisvos vietos nakvynei. Toks jau tas gyvenimas, vieną akimirką duoda pasidžiaugti nerealiais momentais, o kitą akimirką tau iškrečia pokštą. Nieko nepadarysi. Kaip sakoma tikėkis geriausio, bet būk pasiruošęs blogiausiam. Taigi prisiparkavę McDonalds stovėjimo aikštelėje, iš bagažinės išsitraukėm miegmaišius, įsitaisėm ant priekinių automobilio sėdynių ir sau prižadėjome, kad nebevažiuosim nakvoti į jokį miestelį be išankstinės viešbučio rezervacijos. Ir kad pasiekę Las Vegasą atsiimsim už visas naktis praleistas mašinoj.
Nuvažiuota 640 kilometrų.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.