Vienuolikta diena (Page – St.George) / JAV /
Šiandien žadėjom aplankyti Antelope Canyon ir Grand Canyon šiaurinę dalį. Antelope kanjonas yra netoli Page miestelio, todėl po 10min privažiuojam prie jo. Šį kanjoną kuruoja Navajo indėnai, todėl kaip ir prie Monument Valley taip ir čia mūsų metinis leidimas į visus Amerikos nacionalinius parkus negalioja. Teko pirkti bilietą, kuris vienam suaugusiam kainuoja 6$. Bet tai dar nepabaiga. Pasirodo, kad tiek kainuoja tik įvažiavimas į teritoriją, o pats apsilankymas Antelope kanjone atsieis dar 25$ žmogui. Kad aplankytume tik šį vieną kanjoną tenka išleisti 62$, panašiai tiek, kiek kainuoja metinis leidimas į visus JAV parkus.
Į kanjoną indėnai veža savo transportu. Taigi pralaukę apie valandą po karšta saule (visa laimė, kad dar tik rytas) sėdom į senus džipus ir apie 15min kratėmės vietos link. Pasiekęs patį kanjoną mūsų džipas išleidžia paskutinį kvapą. Daugiau taip ir nebeužsivedė. Gerai, kad indėnai čia jų turi daug ir sukasi taip greitai, jog gali ir nepastebėti kažkokių nesklandumų.
Pats kanjonas yra visiškai kitoks, lyginant jį su kitais kanjonais. Jis yra kelių šimtų metrų ilgio, todėl jį net kanjonu sunku pavadinti. Ištikrųjų jis atrodo kaip didelis tarpas tarp uolų, tik kad turi nepaprastai aukštas lubas ir tarpais pro viršuje esančias spragas prasiskverbia saulės spinduliai. Nepaisant beprotiško karščio lauke, viduje tarp uolų yra vėsu. Indėnė pasakojo, jog anksčiau nuo dykumų karščio čia sėpdvosi gyvūnai. Nepagalvokit, kad čia nėra į ką pažiūrėti. Tikrai yra. Nes pro viršų besiskverbiantys spinduliai sukuria nerealų efektą. Einant siaurais koridoriais tarp aukštų uolų, kurios išsirangiusios įvairiausiomis formomis, susidaro nepaprastai įdomus šviesos, spalvų ir šešėlių žaismas. Kanjone galėjome praleisti maždaug valandą. Mūsų grupę susidedančią iš 15 žmonių, lydėjo Navajo genties gidė. Tokių grupių kaip mūsų buvo apie 20, todėl tik galit įsivaizduoti kaip 300 žmonių vienu metu bando apžiūrinėti siaurą, kelių šimtų metrų ilgio, kanjoną. Be šio minuso buvo dar vienas – kanjono viduje neleidžiama fotografuoti su blykste, nes neva gali išblukinti uolienų spalvas... Galiu patikinti, kad pusę kanjone nueito kelio yra visiškoje tamsoje, o kita pusė prieblandoje. Todėl be blykstės nelabai įmanoma nufotografuoti visą grožį. Nesidairėm aplinkui, todėl nežinom ką darė kiti turistai, bet mes be skrupulų pyškinom su blykste ir joks indėnas mums neuždraus to daryti sumokėjus nemažus pinigus. Aišku jie vis kaskart primindavo „no flash, no flash“, tačiau tiek žmonių gi nesužiūrėsi. Nuvažiuoti į Antilopės kanjoną tikrai verta, vieta graži ir išsiskiria iš kitų, bet likome nusivylę organizavimu ir kainomis. Gaila, kad šis nuostabus gamtos grožis patikėtas indėnams, kurių tikslas surinkti kuo daugiau pinigų.
Antrajį mūsų dienos tikslą pasiekėm po kelių valandų kelionės. Sakoma, kad šiaurinę Didžiojo kanjono dalį aplanko tik kas dešimtas turistas prieš tai apsilankęs pietinėje dalyje. Panašią nuomonę susidarėm ir mes. Turistų yra ženkliai mažiau. Bet tai tik į gera, nes ištikrųjų pabosta kiekvieną kartą stumdytis su japonų turistais dėl geresnės vietos fotografavimui. Ką galima pasakyti apie patį kanjoną – didelis, didelis ir dar kartą didelis. Ir toks pats kaip pietinė dalis. Ištikrųjų mes ir patys ten važiavom ne pamatyti kažko naujo, o dar kartą pamatyti kanjono didybę. Ir tiesiog norėjom atvykę į Ameriką, pamatyti kuo daugiau, o tai reiškia ir kanjoną iš abiejų pusių.
Šiaurinė kanjono dalis nuo pietinės išsiskiria infrastruktūra. Šiaurinė dalis yra labiau pritaikyta ilgam poilsui. Pristatyta įvairiausių dydžių namukų, kuriuose galima apsistoti. Beje, dauguma jų yra pastatyti beveik ant skardžio!
Deja mums neteko laimė nusileisti į kanjono apačią. Vis dėl to 9 dienų nenutrūkstantis keliavimas daro savo. Mes jautėmės šiektiek pavargę, kad sugebutumėme karstytis po kanjoną ir pajausti viso to malonumą. Galbūt vėliau ir krimsimės dėl to, bet dabar yra kaip yra.
Vakare apsistojome jaukiame viešbutuke St.George miestelyje. Kambarį išanksto buvom rezervavę per booking.com. Kelio dulkes nusivalėm viešbučio lauko baseine. Pavargę, bet laimingi griuvom į lovą. Juk rytoj laukia Las Vegas, kur turėsim vienos dienos atokvėpį nuo kelionės.
Nuvažiuota 480 kilometrų.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.