Tiesą pasakius šios dvi dienos buvo vienos nuobodesnių visoje kelionėje. Vienintelis kiek įdomesnis dalykas, tai po truputį prasidedanti psichozė dėl artėjančio uragano. Kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau informacijos apie galimas pasekmes. Ir praktiškai kiekvieną dieną ta informacija vis blogesnė ir vis labiau neraminanti. Kaikuriuose miestuose nemokamai dalinami net smėlio maišai, kuriais galima apsitverti namų įėjimus. Per TV yra aiškinama kaip elgtis evakuacijos metu. Primygtinai siūloma savarankiškai palikti rytinę pakrantę, kol dar nevėlu. Nurodoma kokius būtiniausius daiktus reikia nusipirkti. Taip pat patariama iš anksto pasirūpinti degalų atsargomis, nes vėliau gali nebūti elektros.
Paskutinėmis žiniomis uraganas pasiaus ir New Yorke. O tai tikrai pakoreguos mūsų planus šiame mieste. Vien jau dabar mes nutarėm savo kelionę sutrumpinti ir dviem dienom anksčiau grąžinti mašiną. Visai nesinori, kad per audrą ant jos užvirstų koks medis. Nors masinės panikos tikrai nėra, bet vakare užėjus į Wallmart prekybos centrą teko eilėse pastovėti gerą pusvalandį, nors anksčiau apsipirkimui užtekdavo penkių minučių. Žmonės iš lentynų šluoja geriamąjį vandenį ir kitus reikalingiausius produktus.
Vienintelis geras šių dienų įvykis buvo tai, kad pasiekėm Washingtoną. Jame žadam praleisti visą dieną.
Per dvi dienas nuvažiuota 1300 kilometrų.