Trisdešimt ketvirta diena (New York) / JAV /
Atsikėlę ryte jautėmės žvalūs ir pailsėję. Buvom kupini ryžto praleisti visą dieną mieste ir į viešbutį grįžti tik su tamsa. Išėjus į lauką mus pasitiko nuostabus oras. Gatvės buvo pilnos žmonių ir mašinų, virė įprastas gyvenimas. Kaip sapnas atrodo vakarykščiai atsiminimai apie tuščią miestą. Ne taip kaip visi, mes neskubėdami vaikštinėjom gatvėmis. Praėjom China Town‘ą, užsukom į Little Italy rajoną, kur susiradę nedidelę ir jaukią blyninę gardžiai papusryčiavome. Pasistiprinę vėl leidomės į kelią. Nežinia kas atsitiko, bet tą dieną mes pamatėm visiškai kitokį New York‘ą. Ižgražėjųsį, linksmesnį, įdomesnį, mielesnį. Tokį kokį matai per TV. Tokį, kokį prisiminsi visą gyvenimą ir visada norėsi dar kartelį ten sugrįžti. Nežinom to pasikeitimo tikslios priežasties. Gal tai paskutinės dienos sindromas, kai suvoki kad atostogos jau baigėsi ir tada tau pradeda patikti viskas aplinkui. O gal tai pavėluotai atėjęs susižavėjimas tuo miestu, apie kurį buvai anksčiau tiek girdėjęs ir skaitęs. O gal viso to priežastis yra galimybė tą dieną niekur neskubėti, kai visi aplinkui tave skuba. Yra tikrai nuostabus jausmas kai gali sau leisti tokią prabangą neskubėti tokiame visur skubančiame mieste. O gal tai viskas kartu. Taigi neskubiu žingsniu mes praėjome 60 kvartalų ir pasiekėme Central Park. Tai nuostabi niujorkiečių poilsio oazė. Didelis žalumos plotas. Atrodo neįtikėtina, kad tokiame miete, kur kiekvienas centimetras kainuoja didelius pinigus, galima atrasti tokį didelį parką. Ir vėl gi įžengus į parką apima nerealumo jausmas. Tai vieta, kurią visi esame pripratę matyti kiekviename populiaresniame amerikietiškame filme ar seriale. Kaip ir kiekviename parke daug sportuojančių, besiilsinčių ar šiaip besilinksminančių žmonių. Šiame parke tikrai galima atrasti įvairių užsiėmimų. Galima apsilankyti zoologijos sode, paplaukioti valtelėmis ežere, aplankyti meno galeriją, pasivažinėti dviračiai arba karieta, apsilankyti gausybėje kavinių, paklausyti daugybės ten grojančių muzikantų ar paprasčiausiai prisėsti ant suoliuko ir stebėti pro šalį einančius žmones. Net nepastebėjom kaip vaikštinėjant po parką praėjo trys valandos. Taip viskas čia buvo mums įdomu. Likom sužavėti šia vieta. Ir išeidami iš parko sau pažadėjom, kad kada nors mes čia dar sugrįšim.
Diena jau buvo gerokai įsibėgėjusi į antrąją pusę, todėl po truputį patraukėm į viešbutį. Pakeliui dar kartelį užsukom į Times Skverą, niekur neskubėjom, prisėdom ant ten sustatytų kėdžių ir valandžiukę ten pasėdėjom. Kiek dabar prisimenam atrodo sėdėjom ten ir nieko beveik nešnekėjom. Kiekvienas pasinėręs į savo mintis bandėm dar kartelį prisiminti visą nuvažiuotą atstumą, visus patirtus nuotykius, visas aplankytas vietas, sutiktus žmones. Bandėm suvokti, kad tai yra realu. Ir kad mes tai vis dėl to padarėm. Mes ištesėjome sau duotą tos dienos pažadą ir į viešbutį grįžom tik su tamsa. Buvom pavargę, bet be galo laimingi ir kupini pačių gražiausių įspūdžių.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.